LKMD Šiaulių sk. 1979-1983m. darbo ataskaita

*cituojamas protokolas (kalba netaisyta)

LKMD Šiaulių skyrius jungia Šiaulių skyrius jungia Šiaulių miesto bei rajono, Joniškio, Kelmės, Radviliškio, Pakruojo, Telšių, Mažeikių bei Akmenės rajonuose esančius kino mėgėjus.

Gausiausiai kino mėgėjų – Šiaulių mieste. Septyniuose kolektyvuose veikia mėgėjiški saviveiklinio kino būreliai:

• Tarybų Lietuvos 40-mečio Šiaulių televizorių gamykloje – 10 žmonių kolektyvas (vadovas Laimutis Gudinavičius);
• Šiaulių „Vairo“ gamykloje – 2 žmonių kolektyvas;
• Šiaulių m. Elektros tinklų įmonėje – 4 žmonių kolektyvas (vadovas Apolinaras Klupšas);
• Šiaulių autobusų parke – 3 žmonių kolektyvas (vadovas Česlovas Žalys);
• Vaikų klube „Kibirkštis“ – 12 mokinių kolektyvas (vadovas Sigitas Teišerskis);
• Telšių „Mąsčio“ fabrike – 3 žmonių kolektyvas (vadovas Algimantas Šulinskas);
• Telšių Skaičiavimo mašinų gamykloje – 7 žmonių kolektyvas (vadovas Stasys Bartkus);
• Telšių Jaunųjų technikų stotyje – 15 mokinių kolektyvas (vadovas Stasys Bartkus);
• Mažeikių elektrotechnikos gamykloje – 3 žmonių kolektyvas (vadovas Jonas Repšys);
• Mažeikių 5 vid. mokykloje – 18 mokinių grupė (vadovas Jonas Repšys)ir kt.

Yra Šiaulių skyriuje filmuojančiu pavieniui:

• Juozas Mulevičius (Joniškio rajone);
• Jordanas Šaškauskas (Akmenėje);
• Arvydas Butkus (Joniškio mieste);
• Adolis Balčiūnas (Radviliškio rajone);
• Vanda Povilaitienė, Vitalijus Čepulis, Antanas Kučinskas (Šiaulių mieste);

ir kt.

Yra rajonų, kur nėra nei vieno kino mėgėjo. Tai: Kelmės, Pakruojo rajonai. Kad pagerinti padėti  šiuose rajonuose ir ten kur silpniau pasireiškia mėgėjiško kino entuziastai, užmegzti ryšiai su Kultūros skyriais. Apsilankymai vietose parodė, kad kino demonstravimui, foto veiklai vystyti skiriamas pakankamas dėmesys, o mėgėjiškas kinas – primirštas.

Šiuo metu kino mėgėjų draugijos Šiaulių skyriuje įvairiuose būreliuose yra 132 kino mėgėjai. Iš jų 54 draugijos nariai (turintys kino mėgėjo bilietą ir mokantys nario mokestį), 92 – jaunieji nariai.

Kiekvienais metais buvo palaikomi ryšiai su būrelius turinčiomis gamyklomis, įmonėmis. Skyriaus išlaikymui 1979-1980m. buvo pervesta 450rb., 1981-1982m. po 500rb., 1983m. – 550rb. Šie pinigai buvo panaudojami pravedant zonines apžiūras, debiutus bei respublikinius debiutus; etatinių bei neetatinių darbuotojų komandiruotėms, buhalterio išlaikymui. Skyrius per ataskaitinį laikotarpį palaikė betarpišką ryšį su mėgėjiškais kolektyvais, stengėsi jiems padėti įsigyti medžiagų, inventoriaus.  O tai buvo atliekama perparduodant. Įsigytos skyriuje medžiagos (kino juostos), inventorius buvo perparduotos Tarybų Lietuvos 40-mečio Šiaulių televizorių gamyklos, Šiaulių autobusų parko, „Vairo“, Mažeikių elektrotechnikos gamyklos, Telšių skaičiavimo mašinų gamyklos ir kt. kolektyvams. Pvz.: 1983 metais perparduota medžiagų už 950rb.

Kino mėgėjų sąjungos Šiaulių skyriuje ataskaitinio laikotarpio bėgyje buvo vedami įvairūs renginiai: zoninės mėgėjiškų filmų apžiūros, įvairūs seminarai, dalyvauta visuose respublikiniuose festivaliuose. 1979m. zoninėje mėgėjiškų filmų apžiūroje dalyvavo 8 kino mėgėjai su savo sukurtais kino filmais. Geriausiu buvo pripažintas S.Pauliukonio (Šiaulių dramos teatras) filmas „Gyvena Agnytė“. Į Respublikinį festivalį atrinkti 3 kino filmai. Reikia pažymėti, kad šioje apžiūroje dalyvavo visi filmai tik 16mm. Lyginant su ankstesniais metais, jų lygis išaugęs. Prasidėjęs kino sąjūdis, įjungė į savo gretas naujų kino mėgėjų. Zoniniame debiuto konkurse, vykusiame tų metų lapkričio mėnesį pasirodė 4 autoriai su 6 kino filmais. Geriausiu debiutantu pripažintas šiame konkurse Laimutis Gudinavičius, sukūręs filmą „Tavo likimas – tavo rankose“. Gerai pasirodė ir Vytas Matkus sukūręs filmą „Paskutinė diena“, Z.Ripinskas – filmo „Paroda“ autorius: šiauliečiai gerai pasirodė su savo sukurtais filmais ir Respublikiniame „Debiutas-79“ festivalyje, vykusiame Šiauliuose. L.Gudinavičiaus filmai „Paskutinė diena“, „Tavo likimas – tavo rankuose“. 1979 m. šiauliečiams buvo sėkmingi ir respublikiniame šeimyninių filmų festivalyje. S.Pauliukonis užėmė I vieta ir pelnė „Šeimos“ žurnalo įsteigtą prizą.

1980m. zoninėje mėgėjiškų filmų apžiūroje dalyvavo jau 15 filmų: iš jų 12 filmų – 16mm., 3 filmai – 8mm. Šeimyninių filmų festivalyje filmas „Noriu broliuko“ aut.: S.Pauliukonis vėl tapo laureatu. Tais metais dalyvauta ir dokumentinių filmų respublikiniame festivalyje ir sportinių filmų festivalyje Rygoje. Ir čia šiauliečiai buvo atžymėti.

1981m. Šiaulių skyriaus kino mėgėjams buvo organizuota nemažai zoninių renginių. Tai, zoninė mėgėjiškų filmų apžiūra, respublikinis šeimyninių filmų festivalis, civilinės gynybos filmų festivalis.

Respublikiniame mėgėjiškų filmų festivalyje dalyvavo 5 filmai: „Jūrų muziejuje“, „Bravo, vyrai“ (aut.: L.Gudinavičius), „Brandumas“(aut.: J.Repšys), „Susitikimas po 60 metų“ (aut.: Z.Norvaišas), „Pakeliui į olimpiadą“ ( aut.: grupė vaikų iš klubo „Kibirkštis“).

Neblogai pasirodė Šiaulių zonos kino mėgėjai I-jame respublikiniame multiplikacinių filmų festivalyje, kur dalyvavo 6 multfilmai. Respublikiniame civilinės gynybos tematika filmų festivalyje L.Gudinavičius, sukūręs filmą „Jaunaarmečiai“ ir V.Plungė – „Visada poste“ – tapo prizininkais. Kraštotyros ir paminklų apsaugos respublikiniam festivaliui pristatę filmus L.Gudinavičius „Mama“ ir Z.Norvaiša „Susitikimas po 60 metų“ – taip pat prizininkai. Mūsų zonos kino mėgėjai dalyvavo ir respublikiniame racionalizacinių išradybinių kino filmų tema konkurse  bei „TSKP XXVI suvažiavimo nutarimus įgyvendiname“ sąjunginiame mėgėjiškų filmų konkurse. O tų metų lapkričio mėnesį „Kibirkšties“ būrelio 5 nariai išvyko į Tbilisį į sąjunginį moksleivių filmų festivalį „Tbilisio aušros“. Respublikiniame šeimyninių filmų festivalyje sėkmė lydėjo J.Repšį, sukūrus filmą „Brandumas“

1982m. zoninei apžiūrai buvo pateikta 20 kino filmų. XXIII respublikiniame mėgėjiškų filmų festivalyje L.Gudinavičiaus filmas „Mama“ pripažintas absoliučiai geriausiu ir apdovanotas specialiu prizu. Šiauliečiai kino mėgėjai gerai pasirodė ir respublikiniame ekskursinės – turistinės tematikos filmų festivalyje Palangoje, kur dalyvavo 6 autoriai su savo sukurtais filmais. A.Kulikauskas už kino filmus „Upė“ ir „10 dienų Turkijoje“ paskirta trečioji vieta.

Kasmet vyksta tarprespublikinis Pabaltijo respublikų ir Leningrado miesto saviveiklinio kino festivalis. Šiauliečiai kino mėgėjai retokai dalyvauja. 1982m. Taline vykusiame šiame festivalyje sėkmė lydėjo L.Gudinavičių. Jo filmas „Mama“ pelnė sidabro medalį.

Po daugelio pasiektų pergalių, laimėjimų, 1983 metais šiauliečiams, kino mėgėjams, temos matyt išseko. Zoninei apžiūrai pateikta tik 13 kino filmų. Ir vis tik 5 iš jų atrinkti į XXIV respublikinį mėgėjiškų filmų festivalį Vilniuje. Dalyvauta ir respublikiniame satyrinių-humoristinių filmų festivalyje ir kraštotyros bei paminklų apsaugos tematikos filmų festivalyje. Mūsų zonos kino mėgėjai per ataskaitinį laikotarpį sukūrė ir parodė įvairiuose konkursuose, festivaliuose 84 kino filmus.

Šiaulių zonos skyriuje be zoninių peržiūrų, festivalių buvo organizuojami įvairūs seminarai: garsinimo, montažo, multiplikacijos ir kt. klausimais. Seminarams vesti buvo kviečiami lektoriai iš kino mėgėjų draugijos: A.Barysas, J.Sakalauskas, J.Abromaitis ir kt. Seminare scenarijaus rašymo klausimais buvo pakviesti Šiaulių miesto jaunieji rašytojai. Kino mėgėjai dalyvavo ir kino lektoriumose, ruošiamuose mūsų miesto kino direkcijos. R.Vincevičius paruošė ir pravedė užsiėmimus „Palydovo“ kino teatre „Saviveiklinio kino raida „Lietuvoje“, „Dokumentinis kinas ir jo žanrai“ ir kt. Skyriuje paskelbtas antrasis  mėnesio ketvirtadienis – konsultacijų diena. Su šia data supažindinti pradedantieji kino mėgėjai. Be to, jauniesiems kino mėgėjams 1982m. IV ketvirtyje ir 1983m. I ketvirtyje buvo organizuojami kursai. Užsiėmimus lankė miesto vidurinių mokyklų moksleiviai, kurie dabartiniu metu susibūrę „Kibirkšties“ vaikų klube. Paskaitas moksleiviams skaitė R.Vincevičius, V.Matkus, L.Gudinavičius. Praktinius užsiėmimus vedė V.Plungė. Panašaus tipo kursus suaugusiems numatoma organizuoti 1984m. I ketvirtyje. Kino mėgėjai savi kvalifikacijai kelti kiekvienais metais dalyvauja ir respublikinės valdybos organizuotose kūrybinėse stovyklose. 1983m. Trakuose organizuotoje stovykloje dalyvavo 12 Šiaulių zonos kino mėgėjų. Be organizuotų užsiėmimų stovykloje buvo pravesta Šiaulių zonos kino diena.

Kino mėgėjai nepamiršta susitikimų su visuomene. Tam buvo organizuotas Telšių „Masčio“ fabriko kino žymūno Z.Norvaišos kūrybinis vakaras Telšiuose, kur miesto visuomenei buvo demonstruojami Z.Norvaišos sukurti filmai, išreklamuoti jo apdovanojimai. Vakare dalyvavo ir Telšių miesto vadovai.

Panašaus tipo vakaras buvo suorganizuotas Laimučio Gudinavičiaus Tarybų Lietuvos 40-mečio Šiaulių televizorių gamykloje. Meškuičių zoniniuose kultūros namuose  – Algirdo Kulikausko filmų vakaras žemdirbiams „Su kino kamera“, „Vairo“ gamykloje V.Matkaus ir kitų autorių filmų peržiūra. Šiaulių miesto kino teatre „Laikas“ jau du kartus demonstruoti mėgėjiški kino filmai Šiaulių miesto visuomenei. Sukurtus mėgėjiškus kino filmus demonstravome ir „Aušros“ muziejaus darbuotojams, kurie atrinko 10 filmų į muziejaus fondą.  Patirties pasidalinimui buvo suruoštas kino mėgėjų susitikimas su Šiaulių miesto inžinierių namų lankytojais. Užsimėmimą vedė R.Vincevičius, kino filmus demonstravo L.Gudinavičius, Č.Žalys, A.Kulikauskas ir kt.

Ruošiant įvairius renginius skyrius palaiko glaudžius ryšius su kultūros skyriais, miesto bei rajono laikraščių redakcijomis. Juk sukviesti į renginį visos zonos kino mėgėjus galima tik pranešus spaudoje. Apie atlikus darbus, pasiekimus kino mėgėjų draugijoje dažnai informuojame spaudoje. Nemažai straipsnių yra parašęs pirmininkas R.Vincevičius, Č.Žalys. Apie šiauliečių kino mėgėjus rašė R.Šinkūnas, E.Berukštytė, R.Zaleskytė ir kt.

Didėjant kino mėgėjų ratui, kuriantis vis naujoms saviveiklinėms studijoms, iškyla vadovų trūkumas. Daugelis miesto įmonių, organizacijų turi filmavimo kameras, gana neblogas darbo sąlygas, bet trūksta entuziastų. Šiuo įdomiu ir turiningu užsiėmimu mažiau domisi ir jaunimas. Juk mes, saviveiklinio kino kūrėjai, kas svarbiausia fiksuojame kino juostoje, kuriame savo šalies metraštį. Mėgėjiška kino kamera gali pasitarnauti techniniame-kūrybiniame darbe. Kino juostoje gali būti atkuriami žymių žmonių gyvenimo ir veiklos faktai.

Būti kino mėgėju – nelengva. Tai ne tik festivaliai, konkursai, prizai, įdomios kelionės. Tai – pašaukimas. O kartu – ir daug kruopštumo, daug noro ir valios reikalaujantis užsiėmimas. Todėl norisi palinkėti kino mėgėjams gerų, kūrybingų minčių.